Susitikimas prie paminklinės lentos pirmųjų masinių sovietinių trėmimų iš Baltijos valstybių 1941 metais atminimui

Šis paminėjimas, kaip ir kiti panašūs, kviečia dabartinę Europą geriau suvokti, kas yra dabartinė Europa.

Mums nekelia abejonių, kad Sovietų Sąjungos prieš septyniasdešimt metų įvykdyti nusikaltimai prieš civilius gyventojus yra nusikaltimai žmoniškumui.

Europos Komisijos ekspertai-filosofai, matyt, galvoja kitaip: jie siūlo mintį, kad dalinis genocidas ar tik pradėtas tautos genocidas neturėtų būti apibrėžiamas kaip jau įvykdytas genocidas. Todėl nesirūpinkite jo neigimu ar marginalizavimais.

Mat jeigu įžvelgiamų nusikaltimų žmoniškumui negalima besąlygiškai apibrėžti kaip formalaus genocido, tai jie nėra ir nusikaltimai žmoniškumui, nes buvo įvykdyti „kitais pagrindais“. Toks yra Europos Komisijos 2010 m. gruodžio 22 d. Pranešimas, pagrįstas šalių narių nuomonėmis atsakant į kažkurį nežinomą klausimyną, kurį parengė minėtieji ekspertai.

Kokie yra tie nepakankami, kadangi „kiti nei rasė, spalva ir taip toliau“, kriterijai?

Matote, panašu į Katynę, kur buvo išžudytas Lenkijos vien karinis bei kultūrinis elitas, Stalino apibrėžtas kaip „antisoviečikai“, bet jis neapėmė visos lenkų tautos. Dar daugiau, oficialus pagrindas žmonėms naikinti buvo kitoks negu naudotas nacių. Todėl esama formalių argumentų, kad to negalima vadinti genocidu ir netgi nusikaltimu prieš žmoniškumą. Daugelio nužudymas ir senatis žmogžudystei suėjus labai seniai. Katynės byla baigta. Taip galvoja Rusija, bet, tikėkimės, ne Europos Komisija?

Srebrenicoje R. Mladičius naikino tik vyrus ir berniukus; tad vėlgi – ne visą bosnių tautą pagal lyčių lygybės principą, o išskiriant moteris musulmones, kurios buvo tik masiškai prievartaujamos. Tai kodėl p. Mladičių teisia už genocidą? Ir kodėl reikėtų kriminalizuoti šio nusikaltimo marginalizavimą?

Tokia mūsų vargšės kišenių Europos, vis dar giliai suskaldytos nebaigto Antrojo pasaulinio karo, krizė. Pagrindinį šios situacijos faktą teprimins vieninteliai ir „paprasti“ Baltijos tautų baisių masinių trėmimų faktai, net jei toks priminimas atrodytų „politiškai“ nekorektiškas mūsų itin jautriam prekybos partneriui.

Tikėkimės, dar ne viskuo prekiaujama.

Strasbūras, 2011 m. birželio 8 d.