Pasaka iš nieko

Ėjo Brolskis labai lygiais laukais, bemaž Akermano tyrais, ir sutiko Vėputiną.

Brolskio vardas buvo Adomas. Jį pažinęs Vėputinas ir sako:

 - Adomai, ko čia atėjai?  

Brolskiui vienodai rodė, bet visi dangaus angelai buvo aiškinę, jog Vėputino geriau neerzinti. Tad ir atsakė kuo mandagiau:

 - Dairausi, jeigu leidžiate. Šiek tiek ieškau tėvynės, kuri kaip sveikata.

 - Velnio tau dairytis! - išgirdo tęsiamą dialogą, kuris yra geriau negu nieko. - Verčiau prisipažink, kuo ketini pakenkti?

 - Norėčiau padėti, jeigu leidžiate. Gal pageidaujate kokių milijardų arba žemių? Arba jūrų? Vandenynų?

Vėputinas neilgai mąstė. - Turiu planų; kai prinoks, raškysime. Kartą jau raškei obuolį. Mums viskas žinoma. Baik čia bastytis, sėsk į kampą ir lūkuriuok nurodymų.

  -Yes, sir, - atsakė Adomas.

 "Literatūrai ir menui"
Kornelijui Plateliui

Jonas Žemkalnis