Graikija ir jos skolos

Europos Liaudies frakcijos delegacijų vadovų susitikimas
Keitimasis nuomonėmis su Horstu Reichenbachu, ypatingos paskirties grupės Graikijai vadovu
Europos Parlamentas, Strasbūras, 2011-09-28

Vytautas Landsbergis:

Ar europinėse ir nacionalinėse Graikijos krizės sprendimo paieškose turima tik viena dabartinė ar keletas galimybių?

Jeigu dabartinė yra naudojama kaip geriausias, bet abejotinas vaistas, kokios atsarginės priemonės numatomos, jei ši žlugs?

Pavyzdžiui, jeigu vietinės mokesčių tarnybos ir toliau ignoruos Vyriausybės sprendimus gausinti biudžetą. Taigi, ar institucijos yra iš anksto pasirengusios nepageidaujamam taupymo nesėkmės atvejui?

Jeigu nesėkmės atvejui yra papildančių arba alternatyvių sprendimo būdų, ar jie yra viešai žinomi ir ar juos tinkamai  apsvarstė tie, kurie prieštarauja Vyriausybei ir jos priemonėms? Konkrečiai, tie protestuojai su raudonomis vėliavomis, pasisakantys prieš valstybės išlaidų sumažinimą – kuri griūtis jiems būtų priimtinesnė? Galbūt griūties variantai turėtų būti pateikti demokratiniam pasirinkimui? – kad bent jau rastųsi sveikesnė viešoji nuomonė?

Atsakymas (Horstas Reichenbachas):

"Troika" diskutuoja su Graikija, ir mes nebūtinai sutinkam su Vyriausybės siūlymais; graikų liaudis – atstovaujama parlamento – yra pasiryžusi priimti tam tikrus sunkumus; kalbantis su skirtingomis politinėmis ir visuomeninėmis jėgomis pripažįstama, kad reikalingos labai gilios struktūrinės reformos.

Daug praeities klaidų dar nėra ištaisytos, ir mokesčių rinkliava yra nepakankama priemonė.

Reikia dar šimtų milijonų eurų.

xxx

In European and national search of solution of Greece crisis, is/are there only one current option or several options?

If only one is used now as the best but uncertain remedy, what are provisions after it fails?

For example, if local tax offices are continuously ignoring the decisions of Government? Are the institutions prepared in advance for an unfortunate case?

If in contrary these are more – substituting – options or alternatives for a case of a failure, are they publicly known and taken mindfully into account also by those opposing Government and its measures? To say, by those demonstrators against less spending measures, carrying red banners – what sort of a collapse would they prefer? Maybe, the choice of collapses could be presented for a democratic choice? – to get, at least, more sound public mind?