Vieni atliko pareigą, kiti – ne

JE Respublikos Prezidente, Prezidente Adamkau, aukštieji pareigūnai ir laisvi piliečiai! 

Šioje vietoje, tarsi Termopilų tarpeklyje, krito vyrai, kurie įvykdė įstatymą. Įvykdė pareigą savo valstybei ir širdies pareigą Tėvynei. Jie krito nuo nužmogėjusio priešo rankos, kurią valdė kitos valstybės viršininkai ir šovinistinė pačių žudikų neapykanta Lietuvai.

Svetimieji nužudė septynis konkrečius žmones, žudė aštuntąjį, bet būtų nužudę ir visai kitus septynis vien todėl, kad tai Lietuvos pareigūnai. Teroras prieš Lietuvos valstybę tęsėsi tada jau ne vieną mėnesį. Medininkų žmogžudžiai – Sovietų Sąjungos pareigūnai – puolė Lietuvos valstybę.

Ar mes tai suvokėme bent per 20 metų? Ar įvykdėme savo pareigą žuvusiesiems?   Neįvykdėme. Čia nepakanka aukštųjų apdovanojimų po mirties, socialinių pašalpų artimiesiems ir memorialų. Dvidešimt metų neįvykdytas teisingumas, tai žiauri nepagarba žuvusiems už Lietuvą. Vangumas net siekti teisingumo – jau nusikalstama nepagarba, griaunanti valstybės pagrindus.

Kai prokuroras prieš porą metų pasidžiaugė, kad jau nebedaug liko vargti – mat artėja senaties terminas, prokuroras turėjo būti pakeistas tą pačią dieną.

Tačiau nebūtų buvę nė ko džiaugtis ir viltis, nusikaltimą jau seniai perkvalifikavus pagal visus faktinius parametrus į karo nusikaltimą. To kategoriškai nenorėjo Rusija, neigianti net karo nusikaltimą Katynėje – pavyzdys mūsiškiams, matyt, apsidairantiems į senąjį šeimininką. Galėjai daryti prielaidą iš faktų, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra paklusni kai kam iš šalies. Ji to nė nepaneigė. Tikslas nebuvo teisingumas, o senaties terminas. Kai kuriose kitose rezonansinėse bylose tikslas taip pat nėra teisingumas. Tokią tebeturime niekaip neišsivalančią instituciją.

Finišo į senatį tiesiojoje buvo apsispręstą vieną įtariamajį vis dėlto perduoti teismui ir nuteisti, džiaugsmingai skelbiant apie teisingumo pergalę. Vieną pasodinam, o visiems kitiems – ką, senatis?

Taigi, sakoma, septynis Lietuvos pareigūnus nužudė ir aštuntą sunkiai sužeidė vienas pripažintas žudikas. Jeigu dabar, po paskutinio teisininkų manevro, iškels  naujas bylas dar trims, tai turėsim lietuvišką teisėsaugos vaizdelį, kad galimai žudė keturiese. Nekoks vaizdelis. Jokios logistikos,

 jokių talkininkų, jokių viršininkų, nors jie ne tik Vilniuje bei Rygoje, tačiau ir Kremliuje puikiai žinojo, ką sovietų teroristai išdarinėja Lietuvoje, ir nestabdė, o dar ginklavo.

Todėl visa byla ir neperkvalifikuota į faktinę nusikaltimo sudėtį, kai Rusija, Baltarusija ar dar kas nors, pavyzdžiui, Austrija, dangsto karo nusikaltėlius.

.

Kai kurie mūsų dangstytojai net neskiria (arba apsimeta, kad neskiria) nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, nors TBT  Romos statute tai atskiri septintas ir aštuntas skyriai.

Naujais kaltinimas trims arba keturiems vykdytojams bus keliamas pagal tik vieną ir tyčia sugadintos redakcijos BK straipsnį: už civilių gyventojų žudymą. Kas čia ko tyčiojasi, ponai prisiekusieji? Ne už agresiją, ginklu veikiant įsibrovus į kitos šalies teritoriją, ne už terorizmą, ne už belaisvių arba ginklą sudėjusių pareigūnų egzekuciją? Tiesiog išlindo keturiese iš griovio ir nušovė septynis ūkininkus?

Net plačiausiai tempiant dabar pasirinkto straipsnio tekstą apie „vykdymą ... valstybės politikos sistemingai užpuldinėti civilius“,  ir nepilnamečiui turėtų būti aišku, jog sukurta plati landa išsukti tuos, kurie užpuolė, nuginklavo ir nužudė mūsų šalies pareigūnus, tą naktį buvusius ir kariškių vietoje.

Ne vienintelis atvejis, kai prokuroras tyčia įrašo klaidingą, netinkamą straipsnį, o teisėjai apsimeta, kad to nepastebi ir nepataiso pagal įstatymo raidą ir dvasią. Labai galima, kad žaidimas būna suderintas, o teisingumo nė vieniems nereikia.

Fantastinis rankų miklumas pasireiškė ir ištempiant netinkamą nusikaltimo perkvalifikavimą ligi pačios paskutinės senaties termino dienos!

Ponia Prezidente, įveskime, galų gale, į mūsų nelaimingus sektantiškus teismus visuomenės atstovų tarėjų ir prisiekusiųjų institucijas.

.

Prisiekime visi čia, šitoje ypatingoje vietoje, kad toks Medininkų bylos vedimas bus deramai nepriklausomai ištirtas, o stogdengiai – prasižengėliai sveikam protui ir teisingumo principui – neišvengs atsakomybės.

Lietuvai kaip teisinei valstybei – jeigu ji tokia – didesnio išmėginimo dar nebuvo.

Tiktai garbingai praėję šį išmėginimą būsime atlikę savo pareigą ir parodę tikrą pagarbą pareigūnams, kurių kraujas susigėręs į vagonėlio grindis visada bylos, kad jie savo priesaikos pareigą atliko.
 

Vytautas Landsbergis
Kalba, minint Medininkų žudynių 20-ąsias metines,
2011 – 07 - 31