Susitikome – būrys parlamentarų ir patarėjų – su JAV Maršalo fondo Vokietijoje naujuoju programų direktorium p. Marku Fišeriu. Jo įžanginėse pastabose ir išsiplėtojusioje diskusijoje buvo įdomių dalykų, kaip regis, būdingų nūdienių Vakarų politinėms nuostatoms.
Paklausiau, ar neapsirikau išgirdęs, kad "Ukrainai ir Gruzijai – labai toli iki integracijos". Kada ir kas nustatė tokią kartojamą aksiomą, ir kam ji naudinga?
Pasirodė, tokia esanti bendroji NATO nuostata. (Tikėkimės, nebūtinai Europos Sąjungos, kuri atsargiai juda pirmyn.) Tačiau politikai linkę būti nepriklausomi, turėti savo požiūrius ir juos reikšti, ne vien tai, ką nuleidžia organizacijos vadovai.
O kai šloviname "Strateginius santykius su Rusija", dažnas galėtų suabejoti: ar su bet kokia Rusija? Ar vienodai ir su ta, kuri slysta į karingą nacionalizmą ir ksenofobišką "našių" fašizmą? Ir su ta, kuri talkina Vakarams prieš kai kuriuos teroristus, o tuo pat metu talkina kitiems teroristams prieš Vakarus?
Sakoma, turime vesti derybas ir su nesikeičiančia Rusija – kurios negalime pakeisti į geresnę. Taip, tačiau derybinė laikysena gali būti skirtinga. Arba ori ir dalykiška, arba pataikaujanti ir sužavėta, lyg tautos būtų naivios mergaitės, paveiktos, kad tas šiurkštus bernas taip įžūliai meluoja!
Smiling and lying. Vis dėlto, verčiau draugauti su mažiau besišypsančiu ir mažiau meluojančiu.
Sakoma, Rusija stengiasi atrodyti geriau, todėl ji nūnai šypsosi – tai tikrai geriau, negu agresija ir "supuvusių Vakarų" kolionės. Bet ir Stalinas daug šypsodavosi, mintyse niekindamas ir nekęsdamas savo laikinų partnerių. Todėl tikras elgesys yra kur kas svarbesnis už kaukę. Šiemet artėja svarbi data: dvidešimt metų, kai Sovietų Sąjunga liovėsi egzistavusi. Ar sutiksime tai kaip taikos ir demokratijos pergalę, atsivėrusią laisvės erdvę buvusioms pavergtoms tautoms ir pasaulinį palengvėjimą, kad toks pokytis įvyko, – ar priešingai, kaip V. Putino apverktą "pasaulinę tragediją"?
Demokratijoms ir jų susivienijimams kaip antai Europos Sąjungai iškils alternatyva: arba pasidžiaugti ir švęsti atsivėrusios laisvės pergalę Rytų Europoje, arba "politiškai korektiškai" nutylėti, kadangi tai nepatiktų dideliam ir irzliam mūsų laisvų (?) smegenų prispaudėjui.
Nuo čia prasideda žmogus ir tėvynė. Kuo esame, kur esame.
Vytautas Landsbergis
alfai.lt