Vytauto Landsbergio klausimai Rusijos delegacijos vadovui A. Klimovui

Kai Rusijos armija lieka dislokuota Gruzijos dalyse - o taip mato tarptautinė bendruomenė - ir net plečia savo buvimą toliau statydama karines bazes galimam nežinomo priešo puolimui, kodėl Rusijos valdžia atmeta nepuolimo įsipareigojimą kaip atitikmenį tam, ką paskelbė Gruzija? Argumentas, kad Rusija neįžengė ir nedalyvauja, atrodo juokingai ir griauna Rusijos reputaciją.

Kažkada sutikau jaunus abchazus, kurie puoselėjo viltį, kad jų kraštas gaus tarptautinį pripažinimą ir jie galės dalyvauti Europos reikaluose. Tas viltis turėjo stiprinti S. Lavrovo pareiškimas Varšuvoje iš karto po 2008 m. karo, atseit, "mes sukūrėme Kaukaze naują padėtį, ir jūs, Vakarai, turėsite ją pripažinti". Tačiau tai neįvyko ir kažin ar kada įvyks. Ar abchazai, liekantys Abchazijoje, vis dar patenkinti esama padėtimi, ar jų nuotaikos keičiasi ir gali rastis polinkio į kompromisinę?

Ir dėl svetimos kariuomenės Abchazijos žemėje be reikiamo nacionalinio pritarimo - ar vietinė valdžia,  pretenduojanti turėti valstybę, kelia klausimą, kada prasidės tos kariuomenės išvedimas?

Atsakymas:

Saakašvilio keliama problema ne tokia svarbi. Aplink Juodąją jūrą yra svarbesnių, o mūsų pozicija dėl Gruzijos - nepaprastai skaidri. Tai Saakašvilis užpuolė, šaudė į taikdarius ir savo piliečius. Padarėm sunkų sprendimą. Įėjom į Gruziją, bet ne kaip JAV į Iraką, nes vėl išėjom ir surašėm sutartį. Pagal tai, kaip mes ją suprantam - viską vykdome. Pripažinimo nekeisim. Saakašvili mus apgavo, ir su juo derybų negali būti. Kadaise pripažinom Liuksemburgą, o Vakarų valstybės - tik po 40 metų.

/Tiek atsakymų, tai yra, jokio atsakymo/.

ES-Rusijos delegacijos Parlamentinio bendradarbiavimo komitete
Briuselis