Žmonės ir mėnulietis

Sakė bus teisingumas
bus nieko. Gyvensit.
Bus nuskriausti apginti.
Žodžiai kaip gumos.
Bus priedo
po penkis
litus į metus
arba nieko
per ištisus penkerius.
Ką iš ko atėmė tie anie
gal atiduosim
jei nevilios kita reikmė
arba kada vėliau
kai bus geriau
tada ir bus visiem geriau.
Kol kas ne visiem.
Palaukite
mažoj stotelėje pasienio
kur persitvarko sukčiai
sukas reikaliūkščiai
ne šiaip sau buteliukai
liaudžiai
kad nepabustų skaudžiai.
Palaukite sakė
bus teisingumas.
Bus čia skersai
išilgai tratata
bus tvarka!
Vis po kitų rinkimų
Simai.
Žodžiai ir vėl kaip gumos.

O jūs dirbot ir dirbot
uždirbdavot neuždirbdavot
ir paverkdavot gerdavot ir nedirbdavot -
kėlės šalis.
Brendo dalykai gražūs
krūmuos plėšikai gr?žos
auga jaunimas miestai tuoj švis -
automobiliai!
mobiliai!
prakiuro siena į Europą
turim sargybos kuopą
ir didžiąją NATO apsaugą
apsuka
įstaigos europinigus tuoj pabirs
dar labiau mus pagirs
kad greitai važiavom
bus nuskriausti apginti ketvirtadienį
vaistai atpigs ir gyvensim
kurie gyvensim
kurie tik norės gyventi
nes toks
gyvenimas visoks
ir būna.
Ne viskas tik į saulę
Sauliau.
Nebūtinai į liūną.

Tada atėjo mėnulietis
atsiriekęs
duonos ir agurko
ant rankų pastovėti.
Kojose armonika.
Ir dar du komikai.
Visi pašiurpo sužavėti
pribėgę lietė.
- Nebuvo nieko gero nepadarėt
nieko sako
be reikalo penkiakampes išvarėte
užverskite tą taką veiskit
varnalėšom.
Aš maskatuoju lėšom
kiek reikės
už laimę užmokėsiu vokeliu.
Rubliu.
Liubliu.

Skaistūs
tekėjo girių pazarai
o gal gaisrai.