Žiaurūs laikai

Tėvą grasindami pasodinę
sūneliui nužudytam ant galvos
įsakė nuvežti į pačią stribynę
stebėdami - gal išsiduos? [1]

Ir kai varydavo į "rinkimus"
jau nustatytos tarybų valdžios,
galėdavai rytą matyt plakatus:
"kas balsuos - nealsuos".
Prisegdavo tokį raštą ant šuns pakarto
prie kolūkiečio vartų.

O tu, mergela, su stribais
ką ten išdarinėjai už tvoros?
Iš miško Petras kai pareis,
tai tau sėdynę nutarkuos. [2]

Bet apie Stiopą iš burliokų kaimo
sudėjo mergos švelnią dainą:
"Ar ašarota aš tau graži,
kad mano kraitį imi, veži?" [3]
Tekėdavo Stalino saulė už ežero, [4]
motinos nieko nematė už ašarų.


(2005)

[1] Nustačius partizano šeimą, ji visa būdavo ištremiama į Sibirą vergų darbui, dažnai ir mirčiai atšiauriose, sunkiose bado sąlygose.
[2] Viena partizanų bausmių kolaborantams. Eilutės iš pogrindžio spaudos folkloro.
[3] Iš partizanų dainos. Baudėjų talkininkų, "klasių kovos" pagrindu plėšikaujančių stribų ar skrebų, dažnai atsirasdavo tarp senųjų caro laikų kolonistų. Naujai kaimo kolonizacijai (vietoj išvežtųjų) kelią užkirto partizanų puolimai.
[4] Lietuvos valstybės sunaikinimas ir raudonasis teroras oficialiai pataikūniškai buvo vadinami "užtekėjusia Stalino saule".