Žąsys grįžta

Susigeria
lietus į miškus
o į mane
visi geri -
lakštutės šypsena ir varnos
keiksmas
ir dangus -
jo spalvos vėjas trenksmas
žaibas


grįžta jau žąsys grįžta
pakeliui ir motulė
atkopdama ritas
Dievuli tai vėlgi
ropoja rytas


pilna to gyvenimo
kad net nebesusigeria
miškuos į Nemuną nubėga bėga
pakraščiu ir viduriu
į geltonų saulėgrąžų saulėlydžio
žarijų uostą
kuris vėliau pajuosta.

(2005, kovas)