Tiktai klausysiuos

Man greitai šitaip nusibos.
Gal būsiu kameldulis.
Tylėsiu begalę kalbõs.
Klausys Dievulis.

O kartais aš ir pats klausysiuos
giesmių kuonaigražiausių.
Miške sau pasikrausiu ausį
skersai žygiavęs link Asyžiaus.

(2005)


Išminčiai pasikliovė žvaigžde

Iš pasakų trijų šalių
trys išminčiai karaliai ėjo,
skubėjo prie šaltinio tarp žalių
alyvų, į Betliejų,
apie kurį nebuvo net girdėję.

Jų nebedomino nei Krišna, nei Jehova,
nes kelią rodė supernova.

(2005)


Davė dieną

Davė dieną pasidžiaugti
pievų vabalėliui
ir upelį nusiprausti
miško padarėliui.

Buvo velniškai gražu
kai mes ėjom vienu du
dži?mdžiumdžium
dži?mdžiumdžium
į mokyklėlę.

(2005)

Prie Efeso

Kur kalvom cikados gieda
šakose alyvų,
o labai retai palyja,
panaši į kaitrią gėlę
stovi saulė danguje.

Akmeninė kamarėlė.
Čia yra gyvenus
negirdėtai kažkada
Dievo Motina Marija
visiškai susenus.

(1983-2005)

Nazareto dailidė

Aš gyvenau tarytum aklas.
Nė nemačiau, koksai gražus
Marijos kaklas,
džiaugiaus, kad Jėzus auga sumanus,
lyg būtų mano tai sūnus.

Ir kas, kad dirbti nepadėjo
paaugęs iš namų išėjo,
sukėlė visą Galilėją.
Juk šitaip baisiai atkentėjo.

O vis dėlto palikusį pasenusį namuos
kas bepaguos?
Meldžiuos lig paryčių ir vėl kirviu
skeliu, tašau, dabar statau
aš paskutinį namą sau.


(2005)


Pasiuntinio išvykimas

Jėzus turėjo idėją.
Jis buvo apšviestas.
Bet stagnatoriai nenorėjo,
kad keistųsi paveldas.

Kalbėjęs protingai, tai nepatikęs
ne tik tiems nenaudėliams.
Apsivertė masinė liaudis,
uždanga plyšo šventyklos.

Matė nuo kryžiaus Jis minią siuntančią,
atpirktą ir atgrąsią.
Tai ir išvyko pas Jį atsiuntusią
Šventąją Dvasią.

(2006)

Pro durnaropes

Nueisime nueisime
išlauždami durnaropes ir kiečius
į lauką Dievo laistomą
pas avižas ir kviečius.

Nublūdysim pasviečiuosna
kur vyturėlis kviečia mus.
Ten susiglausim sparnelius
atrasim gal namus
piliečiai!


(2006)

Imperijos virsmas

Visi keliai į Romą, į žaidynes!
O ten gražu, kai liūtai drąsko žmones
giedančius keistai
tartum prie bokšto,
kai desperados gladiatoriai negailestingai
žudosi be cezarių malonės -
lyg dėl pokšto,
tačiau tai ten visai nenumatytai netvarkingai
apvirto senojo pasaulio pamatai.

Vergai neturintys tėvynės
rado ją
Galilėjiečio žodžiuose.
Ir liūtai susiprato, liovėsi.

Netrukus barbarų kariuomenės tarpusavy už Kristų kovėsi.

(2005)



Rami diena

Išaugs ant mūsų miškas.
Bus diena
apsivyniojusi girliandom -


patrenkdamas
praeis griaustinis debesų -
nebus baisu

kad ošia miškas amžinas
virš mūsų -
ir nesibaigs rami diena.

(2005)


"XXI amžiui"