Už dyka

(Iš Viliaus Orvido)

Tau davė debesis
ir vėją (vėjas!)
miškų šlamėjimą (gamta?)
čiurlenimą upelio tą
taškuotą margaspalvį vabalą ant kelio
ar žinai
kad visa tai tau davė
Dovanų Davėjas?


Jis davė jas visai be sąlygų
nesurašė sauso lapo sąskaitų
su kraujo parašu - turėk! -
išdykėlišką norą siausti
širdingą talentą atjausti sužeistą
geresnį supratimą nors esi bjaurus
kad vis dėlto gyvenimas gražus
o tu ne verkti čia atėjęs.


Praskrieja tiek akimirkų pasigėrėjimo!
Svaigina kvepalais nekart
gyvenimėlio gėlės
taip
žaismingai lyg nuo vėjo susivėlusios
o dar ir šypsena ilgokai
nepamirštama
nors viską nešasi ruduo kai
apie visa tai norėjimą dainuoti
Jis
tau sugalvojo duoti.


Ir visa tai gavai
dykai
(prieš saulę klaupkis jei nesi atbukęs)
kalbėjimą žvaigždžių paukščius prie upės
pavasarinio darbo prievolę ir džiaugsmą
davė tau čia
gerasis Dovanų Davėjas.

01.14