Upinskas

Dabar apie tai, kas dėjosi anuomet Upytės bei Paūdruvės krašte.

Į Upinsko puikų dvarą
nuo Kėdainių lig Šiaulių
suvažiavę duoda garo
daug bajorų, daug savų.

Ir nesupranta, kai prasiblaivo, tokio daikto: viskas Paūdruvėj per keturiolika metų ėjo tik blogyn, o Upinskas antai turtus susikrovė kaip niekas kitas. Tai iš kur? Nebent Pinčiukas prinešė.

Sako, Maskvai parsidavęs -
skleidžia Varšuva gandus -
būk už tai nuo priešų gavęs
aukso kupinus puodus.

Ir apie Upytės seimelį, nusipirktą už tą pačią Pinčiuko pašalpą.


Ginti žūstančios tėvynės
nuo kazokų ir Maskvos
stojo sūnūs. Bet negynęs
tik Upinskas Lietuvos.

Ant vaškuotų gi grindų
bajoraitės kur paslydo
nepraleido jis dalyko:
ant sumanymų aukštų
veto velniškai užriko.


Svarbu mat būdavo užvaldyti seimelį.
Po to maršalka paskelbdavo, kad 1111 dienų maitinsimės pažadukais, kol suveiks burtas: nuskils agurkas.


Rytis Žaromskas
"Valstiečių laikraščiui"