Triušio sapnai

(pasakėčia)

Triušis buvo didysis begėdis.
Miegojo sapnavo
jis dramblio sėdmenis,
o už palmės jam kaklais žirafos lingavo.

Plaštakės bučiavosi žydros kaip fėjos,
triušiukės... paliko per nieką.
Nors ir ta, kurią buvo jaunystėj mylėjęs,
atėjo sapne be nieko.

(2010)