Dar niekad taip nebuvo.
Visa visur nuščiuvo.
Siela subliūško lyg burė.
Jūra nė pliukšt, ji tik žiūri.
Laikrodis kopia, bet veltui jis kopia
į byrančią didžią ramybės kopą.
Tyla
ir esu.
Anei paukščio nei vėjo.
Tik iš debesų
didelis veidas žiūrėjo.
(1986-2006)
[1] Vokiškos kilmės terminas laivyboje nusakyti metui, kai neilgam, bet visiškai dingsta vėjas, burlaiviai negali plaukti, jūra lygi kaip veidrodis.