Stebėjau

Jie nekentė manęs be priežasties.
Aš tik buvau.
Tada ieškodami, ką pasakau,
ką parašau ir kaip atrodau,
jie prisirinkdavo įrodymų.

Aš tik stebėjau.
Ir stebėjausi. Išties
ne tuo, kaip stebuklingai saulė teka,
nes ji kitaip negali,
ji kaip tu.

Galų gale ir po pikčiurnų šalį,
po nekentėjų,
keliaudamas ratu
senolių šventą girią aptikau.
Ir girioj traką.
Žynio kapą.

(2010)