Be tėvo ir pats nugriovęs
gauni geresnę kainą -
išmoką gerovės kai
tie sēniai kaime nesipainioja [1].
O mieste tėvas beturėjo
vienintelį sau žmogų -
geltoną gaidį Gintarėlį kai -
mynams nepatogų.
Gyveno balkone jis raiškiai skelbdavo
septinto aukšto aušrą - albą [2]. Va
ten ir senukas vis prilinkdavo
širdingai pabendrauti
ir taip ilgai ir taip
skausmingai
vis nesutiko pjauti.
(2002)
[1] Sovietinės visuotinės melioracijos žygiuose, kas norėdavo gauti piniginę išmoką už naikinamas sodybas, turėdavo savomis rankomis nuversti bent jau savo gimtinės stogą. Seni tėvai, kad ir perkeliami pas vaikus į miestą, būdavo išplėšiami iš įprastinės ūkio aplinkos.
[2] Trubadūro aušros daina mylimajai.