Severijai

Piktas barėsi dundulis
kad vaikai neklauso.


Bet pasakė jam Dievulis:
tu palaistyk žolę sausą
ir negąsdink man vaikų.


Nevaidink dangaus mū-mū
ir kažin kokios galybės.


Jei triukšmausi iš puikybės
ir nebaigsi prieš septintą
uždarysiu vėl į spintą.


Tai dundulis išsigando!


Nutūpė ant marių kranto
ir paglostė debesėlį.


Truputėlį tesuvėlė.
O kol bangos plakė putą
jau dundulio kaip nebūta.


(2005)