Senos voverės dūmojimas

Priekiniai dantys įskaudo -
deja, deja,
gaila to nepragraužto
riešuto širdyje.


Vėjai kasmet stiprėja,
griebia šalčiu,
štai ir dabar šiaurų vėją
oda jaučiu,

mano senoji drevė
švilpia ir gaudžia...
Vargšė aš voverėlė -
nėr kas priglaudžia.


Turėjau pasisekimą
kaip nė viena kita.
Et, sopuliai tik ima,
kad palikta.


Bet ... nors šąlu ir dūstu,
kojos ir dantys kenčia -
kokią turėjau pūstą
uodegą juosvą, lanksčią!

(1984)