Perversmai

Amžinybę nuvertus tėra dabartis,
tiktai dabartis ir viskas.
Palube rieda, ošia ir gieda
amžinas bočių miškas.

O po žeme sruvena kraujas,
vis dar drėkina samanas.
Nieko nebuvo tikra, tik
dabar gyvenimas.

Vien tik dabar mūsų žvaigždės būna,
gėlės beribių rėmuos.
Žiūri į ežero duobę jų
palenktos diademos.

1986