Penkiolika eilėraščių

(1)
Kelmo gyvenimas

Tręšo kelmas miške pamažu.
Buvo kelmui gražu
pastebėti kaip aušta rytas
dygsta raudonas grybas
atlekia kėkštas ir pasituština
kad net viršūnės aukštosios ūžtelia
pagraibydamos baltąjį debesį
katras per dangų
iš lėto kasasi.
Stebi Dievulis anapus lango
kartais bar bar
palaisto
gydomo žemei vaisto.

Buvo kelmui gražu
taip turėt pamažu
apskritą veidą lėkštą
o dar
pasirašytą kėkšto.

(2007)

(2)

Jau greit

Jau greit man viskas nusibos.
Gal būsiu kameldulis.
Tylėsiu begalę kalbõs.
Klausys Dievulis.

O kartais aš ir pats klausysiuos
giesmių kuonaigražiausių.
Miškuos jų prisikrausiu ausį
Skersai nuėjęs link Asyžiaus.

(2006)



(3)

Visokie dalykai

Mėnulis galanda
peilį į langą.

Skambina varpas -
tokis jo darbas.

Klausyk, nuprotėjo rugsėjo naktis.
Keikia likimą svirplys.

Jų čia ištisas didelis choras.
Keičiasi oras.

(2006)


(4)

Vakaras prie upės

Kai žali krantai sutemo,
didelis akmuo čiurleno.

Žiū, dar saulė pasirąžo,
danguje pritaško dažo,
į beribę tylą tirštą
įmestas paukštukas tirta.

Teka Nemunas pripiltas,
o už vingio - tiltas.

(2006)


(5)

Ant debesų

Stovėdavau ilgai
ant debesų
žiūrėdamas
ar nebaisu
pro debesį kas dedasi
labai žemai
Dievuli
anava
sunykę Tavo sutvėrimai dūli

žiūrėjau taip ištempęs kreivą kaklą
užtai Tu tiesiai pasiuntei mane
į peklą.

(2007)

(6)

Skruzdės ir tankai

Skruzdėlytės negirdi, ką kalbam.
Jos visada turi darbo.
Pačios pasikalba ūsais,
pasidalija ūpais.

Joms tiktai rytas ir vakaras
pareguliuoja pareigas.
Tegu sau nors tankai darda,
nėra jų pasauly nedarbo.

(2007)


(7)

Pajūrio idilija

Turiu kibirėlį
ir kastuvėlį
tai iškasiau ežerėlį.
Mamytė po jūrą braidė
parašė smėly mano raidę.

Bangelės mirgėjo be vėjo
nardė žuvytė.
Tėtukas į kopas nuėjo
kakučio daryti.

(2007)

(8)

Valentino dienai
(romansas)

Ji laukė baisiausiai,
jis plaukė toliausiai -
sugrįžk, mylimasis, greičiau!
Nežūk ten už marių,
kur dūdos iš vario -
ne viską dar tau pasakiau.

Tas garlaivis kaukia,
nenaudėlis plaukia,
o aš jam nė motais visai!

Geriau nebegrįžk net -
gulėsiu po vyšnia,
kur kaimo smėlėti kapai.

(2007)

(9)

Trys žvilgsniai į nieką


Ketvirtoj vietoj
nepažiūrėjau -
būčiau atradęs viską.
Spalvą pripūstą pusbrolio vėjo,
balsą senelio miško.

Ir nebe žemės užribio vietose
aš dar tikrai atrasiu
žvaigždę, kur mėnuo eina.
Naktį sutemusią - šviesią
dainą mažųjų sesių.

(2007)


(10)
Kelionės tarpas

matavo kojos
pakaitom
po vieną plytą to
šaligatvio
sulytą
ištisą gyvenimą

kiek tiktai galima
ir dar taip
netyčia šimtą mylių
magaryčių
kelionės tarpo
pabaigon -

(2007)

(11)

Aiseto legenda

Nemačiau ateities
palei ežerą
o jame taip grožėjosi vasara.

Kai užtekėjo raudonas
mėnuo
sudegė kluonas šieno

ir neišėjo
broliai Antanas Bronius
Petras kurie ten
slapstėsi jiejie.

Liko tik namas paseno
kalva
pakelė
begyveno ten verkė
dvi seseri

pelenus valgė
gožė žolė
kožną pavasarį.

(2007)

(12)

To meto dainos

Ėjo per mišką keliese.
Nedidelis pulkas.
Kiekvienas išties jų
laukė sau kulkos.

Norėjo tik laisvės - pirmiausiai.
Ir dar pagyventi.
Toks buvo laikas - armonika
su kulkosvaidžiu tuokėsi.
Prisiekė: nesiklaupsime
ir nemanė jie senti.

Krito žvangučiai lankõs už miškų
sudegė kaimas.
Laisvė užgeso ir liko tik jų
gražios ir liūdnos dainos.

(2007)


(13)

Testamentas

Kai vabalėliai
ir kirminėliai
sugrąžins mano kūną į Lietuvą,
aš visvien dar norėčiau girdėti
netyčia
kaip ūžia bičių pilna tėvo liepa.

Todėl iš tikrųjų sakau jums, ainiai,
nekirskit, nekirskite medžio!
Su juo visoj žemėj aš būsiu laisvas,
ilsėsiuosi be retežių.

(2007)


(14)

Miego dainelė

Buvo miegas
greit pabėgąs
bet pirmiau užėjo.

Prisiminęs pasiklausiu
kur sau nakvynėlę gausiu
miego niekadėjo.

Gal dvarely pas močiutę?
Gal kalnely pas močiutę?
Vyšnių sode kryžių sode
paukštužėliai čiūto.

(2007)


(15)

Už tolimų miškų

Rytą kai aušo bangavo Švintas
vėjo pajudintas,
sapnas atėjo nuėjo pūdymais
kažin kelintas.

Čia visada taip norėjau grįžti.
Vis prisimindavau daug tiek.
Valtis artėja, irklas jau girgžda,
laikas išplaukti.

(2006)



"Naujajam židiniui"