Penki eilėraščiai

Nakties knyga

Gyvenimas tiksėjo. Jo maži ratukai
byrėjo menėje nuo skliauto
į žalią parterį. Triukai.
Vėjo dvasia ten rašė ką
stumdė po ežerą
kreivą mėnulio parkerį.

Kartais reikėtų prisukti.
Bet
rašytojau miels
gal jau pamirškite tamsta tą darbą -
šėlsmą
vynioti ant parkerio sutemų garbaną.

Tik šokanti naktis
ilgoka
šimtametė patarė:
tu apsimesk lyg buvęs.
Ir su svirpliais toliau suvis
tiksėsi nepabudęs.



Strazdas

(Romansas)

Pamigo pamigo
mano strazdas amigo
iš kanarėlių skrido
ir Lietuvoj nudribo.

Dabar jau laikas keltis
pradėkim garsiai skelbtis:
ateikite be knygų
težūva mūsų kaltės.

Tiktai nešaudykite paukščių!
Teatlekia jų daug čia
iš mėlynų beribių. Čyru
vyru.


Brolių atminimui

Aš įsivaizdavau
ir patikėjau.

Sakau
yra toks takas
nors nematomas
kurį mėnulis lieja
broliai
dainuodami nuėjo juo
į sidabrinę tamsą
o ši nebesutemsta.

Erdvė sugėrė ilgą brolių dainą
bet jie vis eina eina.

Atrodo dar girdžiu:
siūbuoja boja šunys loja
už marių septynių žvaigždžių.



Iš miško

Paskui
vėl viskas ėjo iš pradžių.
Jis vėl gulėjo po medžiu
vėl juto žemė apsukui
o debesys bangavo mėlynavo
jų košė ošė iš aukštai
laikai pradingo prasilošę -

jis vienas laukė
neskubėdamas
linksmai lankytojų apgiedamas
kol saulė siautus pasitrauks
nulips nuo skliauto ir išblyškęs
mėnuo
vėl pareis namo -
virš miško vėl ir vėl ir vėl
mirgės žvaigždelių kazino.

Vakaro laiveliu

Taip vakaro patogiu
laiveliu
išplaukdamas
kas vakarą guliu
po Dievo stogu
dangumi
mėnulio laukdamas

galvoju širdimi:
tai skliautas
gal ir artimieji Tu
ateinantis Mėnulio Dieve
visuma
jau pabuvau toks
jau
ėmiau ir dalinau
nebežinau
gana


2007

"Kultūros barams"