Lietuvininkų žygiai

Prūsai tvojo, nevaliojo.
Kaip lietuvninkai ten stojo,
jų žalnierių daug atėjo,
Dansko mūrai padrebėjo [1]!

Už tų mūrų sėdi lenkas,
bet narsumas ano menkas [2].
Lustig, Dievo motinėla -
verkė lenkų Marisėla -
Marisėla Marij?,
slauna mūsų armij?! [3]

Kad mes ėmėm Dansko miestą
mūrais trilinkai apriestą,
susiūbavo marių vandens
būrų bėriams nusižvengus!

Traukias prūsų armija,
kad lietuvninkų nėra!
Kad atėjom - nugalėjom,
Prūsus gelbsti Lietuva [4]


(2005)

[1] Prūsijos lietuvių karo dainose išliko prisiminimų ir apie jėgos varžytuves dėl turtingo Dancigo (Gdansko) miesto. Jis nuo 1466 m. turėjo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero duotą autonomiją. 17 a. dėl jo grūmėsi lenkai, švedai ir prūsai, o Prūsija 18 a. pabaigoje pasiėmė per Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos-Lietuvos unijinės sandraugos) padalinimus. Dabar Gdanskas - vėl Lenkijos.
[2] Eilutės iš istorinės dainos. Taip pat pirmojo ir trečiojo posmų eilutės apie Danską.
[3] Dainų sąsajos su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio (karūnavosi 1676) žmona Marysienka. Galbūt ataidi ir tokiuose smagiuose priedainiuose kaip "E lu lustig marije, graži Prūsų armije!"
Lustig - linksmai (vok.).
[4] Lietuvninkų kraštas turėjo neužmirštą ir neištrintą, oficialų Prūsų Lietuvos vardą.