Kovas

Ėjo saulė ir kalė ir kalė
kasdien vis ilgesnį pagalį.
Pamiškės tirposi, mirkos, garavos:
kaip čia pamėlynavus?

Kai žemė gimtoji šiek tiek atsileido,
kurmiai atkutę nagus jon suleido.
Žilas šilelis prašneko sušuko
nuo Jurzdiko iki Puntuko.

Saulėtas po meilužės -
atsiprašau, tatai saulužės
rausvai pamylėtas
plaukiojo debesėlis poetas.
Tik neieškok miškuos dar grybo
katras kol kas gilyn sudygo.


2009